By Tarptautinė branduolinių ginklų panaikinimo kampanija (ICAN)
Jungtinės Tautos šiandien priėmė orientyrą nutarimas 2017 metais pradėti derybas dėl sutarties, draudžiančios branduolinius ginklus. Šis istorinis sprendimas skelbia du dešimtmečius trukusio daugiašalių branduolinio nusiginklavimo pastangų paralyžiaus pabaigą.
JT Generalinės Asamblėjos Pirmojo komiteto, sprendžiančio nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo klausimus, posėdyje 123 valstybės balsavo už rezoliuciją, 38 – prieš, o 16 susilaikė.
Rezoliucija nuo kitų metų kovo mėnesio surengs JT konferenciją, atvirą visoms valstybėms narėms, kad būtų deramasi dėl „teisiškai įpareigojančios priemonės uždrausti branduolinius ginklus ir pasiekti visišką jų panaikinimą“. Derybos bus tęsiamos birželio ir liepos mėnesiais.
Tarptautinė branduolinių ginklų panaikinimo kampanija (ICAN), pilietinės visuomenės koalicija, veikianti 100 šalių, rezoliucijos priėmimą įvertino kaip didelį žingsnį į priekį, žymintį esminį pokytį pasaulio kovoje su šia itin didele grėsme.
„Septynius dešimtmečius JT perspėjo apie branduolinių ginklų keliamą pavojų, o žmonės visame pasaulyje agitavo už jų panaikinimą. Šiandien dauguma valstybių pagaliau nusprendė uždrausti šiuos ginklus“, – sakė ICAN vykdomoji direktorė Beatrice Fihn.
Nepaisant daugelio branduolinį ginklą turinčių valstybių sukibusių rankų, rezoliucija buvo priimta nuošliaužos. Iš viso 57 valstybės rėmė rezoliuciją, o Austrija, Brazilija, Airija, Meksika, Nigerija ir Pietų Afrika ėmėsi iniciatyvos rengti rezoliuciją.
JT balsavimas įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos Parlamentas priėmė savo balsą nutarimas šiuo klausimu – 415 balsavo už ir 124 prieš, 74 susilaikė – kviečia Europos Sąjungos valstybes nares „konstruktyviai dalyvauti“ kitų metų derybose.
Branduoliniai ginklai išlieka vieninteliais masinio naikinimo ginklais, kurie dar nėra visapusiškai ir visuotinai uždrausti, nepaisant gerai dokumentais pagrįsto katastrofiško humanitarinio ir aplinkos poveikio.
„Branduolinius ginklus uždraudusi sutartis sustiprintų pasaulinę normą prieš šių ginklų naudojimą ir laikymą, pašalintų pagrindines esamo tarptautinio teisinio režimo spragas ir paskatintų ilgai lauktus nusiginklavimo veiksmus“, – sakė F. Fihnas.
„Šiandieninis balsavimas labai aiškiai parodo, kad dauguma pasaulio valstybių mano, kad branduolinių ginklų uždraudimas yra būtinas, įmanomas ir skubus. Jie mano, kad tai yra tinkamiausia galimybė pasiekti tikrą pažangą nusiginklavimo srityje“, – sakė ji.
Biologiniai ginklai, cheminiai ginklai, priešpėstinės minos ir kasetiniai šaudmenys yra aiškiai draudžiami pagal tarptautinę teisę. Tačiau šiuo metu branduoliniams ginklams taikomi tik daliniai draudimai.
Branduolinis nusiginklavimas JT darbotvarkėje buvo labai svarbus nuo pat organizacijos įkūrimo 1945 m. Pastaraisiais metais pastangos siekti šio tikslo sustojo, o branduolinį ginklą turinčios šalys daug investuoja į savo branduolinių pajėgų modernizavimą.
Praėjo dvidešimt metų nuo tada, kai paskutinį kartą buvo deramasi dėl daugiašalio branduolinio nusiginklavimo instrumento: 1996 m. Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties, kuri dar neįsigaliojo dėl kelių valstybių pasipriešinimo.
Šiandieninė rezoliucija, žinoma kaip L.41, veikia pagal pagrindinę JT rekomendaciją darbo grupė dėl branduolinio nusiginklavimo, kuris šiemet susitiko Ženevoje, kad įvertintų įvairių pasiūlymų, siekiant sukurti pasaulį be branduolinio ginklo, privalumus.
Jis taip pat yra po trijų pagrindinių tarpvyriausybinių konferencijų, kuriose nagrinėjamas humanitarinis branduolinių ginklų poveikis, surengtas Norvegijoje, Meksikoje ir Austrijoje 2013 m. ir 2014 m. Šie susirinkimai padėjo pertvarkyti diskusiją apie branduolinius ginklus ir sutelkti dėmesį į žalą, kurią tokie ginklai daro žmonėms.
Konferencijos taip pat leido nebranduolinio ginklo neturinčioms tautoms atlikti ryžtingesnį vaidmenį nusiginklavimo arenoje. Iki trečiosios ir paskutinės konferencijos, įvykusios 2014 m. gruodžio mėn. Vienoje, dauguma vyriausybių pranešė apie savo norą uždrausti branduolinius ginklus.
Po Vienos konferencijos ICAN prisidėjo prie paramos 127 valstybių diplomatiniam įsipareigojimui, žinomam kaip humanitarinis pažadas, įpareigojančias vyriausybes bendradarbiauti „stigmatizuoti, uždrausti ir panaikinti branduolinius ginklus“.
Per šį procesą aktyviai prisidėjo branduolinių ginklų detonacijų aukos ir išgyvenę asmenys, įskaitant branduolinius bandymus. Setsuko Thurlow, išgyvenęs Hirosimos sprogdinimą ir ICAN rėmėjas, buvo pagrindinis uždraudimo šalininkas.
„Tai tikrai istorinis momentas visam pasauliui“, – sakė ji po šiandieninio balsavimo. „Tiems iš mūsų, kurie išgyvenome po Hirosimos ir Nagasakio atominių bombų sprogdinimų, tai labai džiugi proga. Mes taip ilgai laukėme, kol ateis ši diena“.
„Branduoliniai ginklai yra visiškai pasibjaurėtini. Visos šalys kitais metais turėtų dalyvauti derybose, kad jos būtų uždraustos. Tikiuosi pats būti šalia ir priminti delegatams apie neapsakomas kančias, kurias sukelia branduoliniai ginklai. Mes visi esame atsakingi už tai, kad tokios kančios niekada nepasikartotų.
Vis dar yra daugiau nei 15,000 branduolinių ginklų šiandieniniame pasaulyje, daugiausia tik dviejų valstybių – JAV ir Rusijos – arsenaluose. Dar septynios šalys turi branduolinį ginklą: Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Izraelis, Indija, Pakistanas ir Šiaurės Korėja.
Dauguma devynių branduolinį ginklą turinčių valstybių balsavo prieš JT rezoliuciją. Daugelis jų sąjungininkų, įskaitant tuos, esančius Europoje, kurių teritorijoje yra branduoliniai ginklai pagal NATO susitarimą, taip pat nepalaikė rezoliucijos.
Tačiau Afrikos, Lotynų Amerikos, Karibų jūros, Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys didžiule balsų dauguma balsavo už rezoliuciją ir greičiausiai bus pagrindiniai veikėjai kitais metais Niujorke vyksiančioje derybų konferencijoje.
Pirmadienį 15 Nobelio taikos premijos laureatų paragino tautoms palaikyti derybas ir jas „laiku ir sėkmingai užbaigti, kad galėtume greitai judėti link šios egzistencinės grėsmės žmonijai galutinio pašalinimo“.
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas taip pat Ragino vyriausybėms paremti šį procesą, spalio 12 d. pareikšdama, kad tarptautinė bendruomenė turi „unikalią galimybę“ pasiekti „naikinausio kada nors išrasto ginklo“ uždraudimą.
„Ši sutartis nepanaikins branduolinių ginklų per naktį“, – padarė išvadą Fihnas. „Tačiau tai sukurs galingą naują tarptautinį teisinį standartą, stigmatizuojantį branduolinį ginklą ir priverčiantį tautas imtis skubių nusiginklavimo veiksmų“.
Visų pirma, sutartis darys didelį spaudimą valstybėms, kurios pretenduoja į apsaugą nuo sąjungininkų branduolinių ginklų, kad jos nutrauktų šią praktiką, o tai savo ruožtu sukurs spaudimą branduolinį ginklą turinčioms valstybėms imtis nusiginklavimo veiksmų.
