By Mbizo CHIRASHA, World BEYOND WarLiepos 31, 2020
MANO Skausminga poezija
Jos rima yra našlaičių, kurių naikinimas Liberijoje panaikintas.
Jos simboliai yra užmušti policininkai, užšaldantys ant Gambijos mirtingųjų plokščių
Jos atvaizdai yra laisvė, įgyjama per bombų verksmą Nigerijoje
Jos garsas - skurdo nuskusta motinų krūtinė Eritrėjoje
Jos staigmena yra dėl bado kankinami vaikai Etiopijoje
Jo aidas yra karo sukelti našlaičiai, kasantys likimą ir ateitį Somalio šiukšlių sąvartynuose
Mano skaudi poezija
Jo reikšmės yra verkiančios etninės gentys Libijoje
Jos balsas yra dejuojantis Namibijos bankų skrandis
Jos tragedija yra tai, kad kanalizacijos vamzdžiai išstumia šlykštų turinį Zambijos gatvėse
Jos metaforos yra mačetės, pjaustančios gimdą Katangos slėniuose
Jos panašumai yra nuo kraujo nudažytos kančios sienos Tanzanijoje
Jos aliuzijos susijusios su genocidais ir žiaurumais Ruandos koridoriuose
Jos rezonansas yra mėsininkų ir skerdikų burundai
Mano skaudi poezija
Jos ritmas yra apartheido sprogimai Pietų Afrikoje
Jos alegorija yra Povo verkimas Zimbabvėje
Jos satyra yra kaimų dažymas Mozambike
Jos ironija yra mainai deimantų ir rupijų mainuose Angoloje
Jos epitafija yra Alžyro kultūrų nykimas
Mano skausminga poezija yra skausminga ir niekada nėra graži
