Autorius Bruce'as Gagnonas, Pastabų organizavimas
Iranas pasiekė susitarimą gerokai apriboti savo branduolinius pajėgumus daugiau nei dešimtmetį mainais už tarptautinių naftos ir finansinių sankcijų panaikinimą. Sutartis sudaryta tarp Irano ir Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos, JAV ir Europos Sąjungos. Sandoris greičiausiai nebūtų buvęs įmanomas be aktyvaus Rusijos Federacijos dalyvavimo.
Izraelis ir Saudo Arabija, kaip ir respublikonų vadovaujamas Kongresas Vašingtone, greičiausiai bandys nutraukti susitarimą.
Ilgametis taikos darbuotojas Janas Obergas Švedijoje rašo apie sandorį:
Kodėl dėmesio centre yra Iranas, o ne visi tie, kurie turi branduolinius ginklus? Kodėl 5 branduolinį ginklą turinčios valstybės prie stalo, visos pažeidžiančios Neplatinimo sutartį – liepia Iranui neturėti to, ką turi?
Kodėl sutelkti dėmesį į Iraną, o ne į Izraelį, kuris turi branduolinius ginklus, daug didesnes santykines karines išlaidas ir smurto rekordą?
Visi geri klausimai tikrai. Prie šio troškinio norėčiau pridėti dar vieną klausimą.
JAV ilgą laiką tvirtino, kad Pentagono „raketinės gynybos“ (MD) sistemų dislokavimas Rytų Europoje yra nukreiptas ne į Rusiją, o į Irano branduolinį potencialą. Žinoma, tai visada buvo nesąmonė, bet trumpam apsimeskime, kad tai tiesa. JAV „apsaugojo“ save ir Europą nuo Irano branduolinės atakos – nors Teheranas neturėjo branduolinių ginklų ir tolimojo tiekimo sistemų, galinčių smogti JAV.
Taigi dabar, kai šis susitarimas buvo pasirašytas, ko JAV reikia toliau dislokuoti MD perėmėjus Lenkijoje ir Rumunijoje, taip pat karinio jūrų laivyno naikintuvus Viduržemio, Juodojoje ir Baltijos jūrose? O kam Turkijoje reikalingas Pentagono MD radaras? Nė viena iš šių sistemų nebus reikalinga. Ar Vašingtonas parveš MD namo?
O gal JAV dabar ieškos ir suras kitą dingstį pateisinti savo destabilizuojančius MD gaudytuvus prie Rusijos sienos?
Stebėkite tą atšokusį kamuolį. 
