Parašė Harriet Heywood, Gegužės 18, 2018, Citrusų apygardos kronika, pakartotinai paskelbtas 6 m. rugpjūčio 2018 d.
Daugelyje tarptautinių apklausų JAV įvardijama kaip didžiausia grėsmė pasaulinei taikai. Jungtinės Valstijos turi 800 karinių bazių 80 pasaulio šalių, o tai sudaro 95 procentus visų tarptautinių bazių.
2018 fiskalinių metų karinis biudžetas yra 700 milijardų dolerių arba 53 procentus savo nuožiūra numatytų išlaidų.
Negalime pasakyti, kaip šie mokesčių doleriai išleidžiami nesibaigiantiems karams ir nekaltų vaikų žūtims, siekiant apsaugoti įmonių pelną, ypač didelę naftos ir dujų bei ginklų pramonę.
Išlaidos mokesčių doleriais daro didžiulę žalą mūsų ekonomikai, mūsų švietimo sistemai ir mūsų socialinei struktūrai. Vadovaujantis „No Child Left Behind“, mūsų mokyklos tapo karių verbavimo aikštelėmis, kad užpildytų nesibaigiančios karo mašinos gretas; žiniasklaida, televizija, filmai ir vaizdo žaidimai šlovina karą, o mes mokame už smurtą namuose su ginklais. Priešingai Holivudo žingsniui, nėra vien karo.
Šalutinė žala apima grįžtančius karius, kurie yra
20 procentų didesnė tikimybė nusižudyti nei jų
civiliai kolegos.
Kongrese priimta vizija yra viso spektro dominavimas: šalys, kurių lyderiai priešinasi, tampa karo zonomis, tokiomis kaip Sirija, Jemenas, Irakas ir Libija, ir jei Trumpas ir jo įgula turės ką apie tai pasakyti, Iranas ir galbūt Korėja bus kitos.
Pastarieji Trumpo paskyrimai rodo jo filosofiją – kankinimus, neteisėtus karus ir sankcijas. Tikrai Obamos, Busho ir Clinton tęsinys.
Tuo tarpu vienintelė šalis, kuri kada nors numetė branduolines bombas, ir toliau naudoja nusodrintojo urano amuniciją, nuodijančią civilizacijos lopšį neteisėtomis, farsiškomis pastangomis išlaisvinti pasaulį nuo „masinio naikinimo ginklų“. Nenuostabu, kad tokios šalys kaip Iranas ir Šiaurės Korėja skeptiškai vertina savo branduolinių ginklų praradimą. Kaimynams, pasidavusiam „diplomatijai“, nesisekė gerai.
Iranas jau seniai buvo išduotas JAV taikos pažadų, pradedant nuo CŽV/MI6 sukurto perversmo prieš nepaprastai populiarų, demokratiškai išrinktą ministrą pirmininką Mohammadą Mossaddeghą 1953 m.
Nesugebėjimas nusilenkti aukso veršiui kviečia pasmerkti ir išnaikinti.
Neseniai vienas laiško rašytojas paragino mus visus balsuoti už tuos, kurie sugėdino mūsų didžiąją šalį – Trumpą, Websterį ir kt.
Turėtume prisiminti, kad mūsų užsienio politikos formuotojai ir jų marionetės nėra ištikimi šaliai.
Jų ištikimybė korporacijai. Kol su tuo nesusitaikysim, toliau bus liejamas nekaltų milijonų kraujas.
Vienintelis vaistas – pasaulio piliečiai gatvėse reikalauti taikos.
Harieta Heivud
Homosassa
