KALĖDAS John McCutcheon „TRENCHES“

Mano vardas Francis Tolliveris, esu kilęs iš Liverpulio. Prieš dvejus metus karas manęs laukė po pamokų. Į Belgiją ir Flandriją, į Vokietiją, čia aš kovojau už karalių ir šalį, kurią myliu brangiai. „Dvi Kalėdos apkasuose, kur pakibo toks karstas šaltis, dar buvo įšalę Prancūzijos laukai, nebuvo giedama kalėdinė daina Mūsų šeimos, dar Anglijoje, tą dieną mus skrudino. Jų drąsūs ir šlovingi vaikinai taip toli. Aš gulėjau su savo draugu ant šaltos ir akmenuotos žemės. Kai per mūšio linijas pasigirdo pats savotiškiausias garsas, aš sakau: „Dabar klausyk, berniukai!“ Kiekvienas kareivis įsitempė girdėti, kai vienas jaunas vokiečių balsas taip dainavo. aišku. „Tu gerai dainuoji kruvinai, žinai!“ - man sako mano partneris. Netrukus vienas po kito kiekvienas vokiečių balsas susijungė. Patrankos tylėjo, nebebuvo dujų debesys. Kalėdos atnešė mums atokvėpį nuo karo kai jie buvo baigti ir buvo praleista pagarbi pauzė „Dieve, ilsėkis, linksmi, ponai“, išmušė kelis vyrukus iš Kento. Kitas jų dainuotas buvo „Stille Nacht“. „Tis„ Tyli naktis “, - sakau aš. Dviem kalbomis viena daina užpildė tą dangų: „Yra kažkas, kuris ateina link mūsų!“ - šaukė priekinės linijos sargybinis. Visi vaizdai buvo pritvirtinti prie vienos ilgos figūros, trankančios iš jų pusės. Jo paliaubų vėliava, kaip kalėdinė žvaigždė, rodoma toje lygumoje. toks ryškus, kaip jis, drąsiai, žygiavo be ginklo naktį. Netrukus vienas po kito iš abiejų pusių įžengė į niekieno žemę. Nei su ginklu, nei su durtuvu, kurį ten sutikome ranka, pasidalijome slaptu brendžiu ir palinkėjome vieni kitiems gero apšviestas futbolo žaidimas, kurį davėme jiems pragare. Mes prekiavome šokoladais, cigaretėmis ir fotografijomis iš namų. Šie sūnūs Tėvai, esantys toli nuo savo šeimos, jaunieji Sandersai grojo ranką ir turėjo smuiką. Ši smalsi ir mažai tikėtina vyrų grupė Netrukus dienos šviesa pavogė mus, o Prancūzija vėl buvo Prancūzija klausimas persekiojo kiekvieną tą nuostabią naktį gyvenusią širdį: „Kieno šeimą aš sutikau savo akiratyje?“. Du Kalėdas apkasuose, kur pakibo šaltis, užšalė. Užšalę Prancūzijos laukai buvo sušildyti, kai buvo dainuojamos taikos dainos. sienos, kurias jie laikė tarp mūsų, kad būtų galima tiksliau atlikti karo darbus, buvo subyrėjusios ir dingo visam laikui. Mano vardas Francis Tolliveris, Liverpulyje gyvenu kiekvienos Kalėdos, atėjusios nuo Pirmojo pasaulinio karo, gerai išmokau jo pamokas. šūviai nebus tarp mirusiųjų ir šlubų. Ir ant kiekvieno šautuvo galo mes esame vienodi